- laužynas
- laužýnas sm. (1, 3) 1. LB192, Mrj vieta miške, kur daug prilūžusių šakų, žabų: Šlendrai sukritę, sutrenėję vietoj, bus laužýnas J. Medžiai išvežta, palikta tik laužýnas Ds. Eisva per laužynų tiltą KlvD188. 2. deganti malkų, šakų krūva: Eisiu į girelę, sukursiu ugnelę ir instumsiu bernužėlį į tą laužynėlį (d.) Kb. 3. KzR audros priversta, prilaužta stačių medžių vieta: Miške toks laužýnas, kad nepraeit Lz. 4. lokio guolis: Ir tu jau išlindai kap lokys iš laužýno Lz. O tenai netoli laužyne baisaus meškino gulėta BsMtI31. Vaikščiojo meškutė kupstyne kupstyne, klojo sau patalą laužyne laužyne LMD(Zp). 5. prk. sukrypusios, senos arba apleistos trobos: Į tokį laužyną baugu ir galvą kišti Skdv. Mylėjo mane brolis, kai norėjo atimti iš manęs ir šitą laužyną V.Krėv. Ir išėjau, ištekėjau kaip kokian laužynan NS1195. Koks ten namas – laužynė̃lis! Lnkv. Laužýnas – toks sulūžęs sodžius Db. 6. prk. apsileidęs, niekam tikęs vyras: Tai nudavė ažu to laužýno Plš. Ir išėjo, ištekėjo už tokio laužýno LTR(Krč).
Dictionary of the Lithuanian Language.